zalatas

×zãlatas (brus. зoлaтa) sm. sing. (3^b); Mit IV182(Ašm) auksas: Atkàs’ ir paim̃’ tą zãlatą LzŽ. Roda būtie pazalatyt, tik netekau zalatėlio LB117. Žiūri, kad ten ne žarijos, o asmokai, zãlatas ZtŽ.